Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Vilniaus kongresų rūmai

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (Vilniaus kongresų rūmai) vykdo pastato, esančio Vilniaus g. 6, Vilniuje, dalies renovavimą bei modernizaciją. Projekto tikslas – atlikti Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbus, pritaikant erdvę simfoninio orkestro veiklai.

TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA

Projekto autorius – Edmundas Stasiulis.

Statybos metai 1984 – 2002.

1984 m. pastatas buvo pradėtas projektuoti ir statyti kaip politinio švietimo namai, tačiau keičiantis politiniams vėjams, keitėsi ir jo paskirtis, tad statyba truko kone dvidešimt metų. 1999 m. pastatas buvo perduotas Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui. Pastate įsikūrus simfoniniam orkestrui, didžiąją konferencijų salę teko pertvarkyti į koncertinę. Monumentalus pastatas tapo ryškiu akcentu gerai matomoje Vilniaus vietoje. Stambių kubų tūris, laiptuota kompozicija ir kolona, kaip įėjimo akcentas,- visa tai vėlyvojo modernizmo, pretenduojančio į postmodernizmą, bruožai.

Pastatas yra kultūros paveldo objekto, vadinamo Vilniaus senamiesčiu teritorijoje, tačiau nei pats pastatas nei atskiri jo elementai nėra įtraukti į kultūros paveldo objektų registrą. Vis dėlto pirmoji pastato paskirtis lėmė tam tikrą uždarumą ir vidaus erdvių kompoziciją, ne itin tinkamą koncertų salei. Kongresų salė buvo projektuota kalbiniams pranešimams, todėl jos architektūrinė akustika nėra pritaikyta klasikinės muzikos koncertams. Didelė dalis žiūrovų „gauna“ netinkamą tiesioginio ir atsispindėjusio garso proporciją. Salės lubos akustiškai nėra geros, nes dėl architektūrinių sprendinių padarytos per plokščios, todėl tinkamai neatspindi garso į žiūrovus.

Netinkamos salės formos įtakoja ir per trumpą aidėjimo laiką. Koncertų salės aidėjimo trukmė turėtų būti didesnė. Šoninės salės sienos nesukuria tinkamų pirmųjų atspindžių salės centre. Po-balkoninės vietos akustiškai yra ydingos, dėl lęšio formos žemų lubų ir galinės sienos iš gerai garsą atspindinčių medžiagų. Natūralios akustikos salėse lubos atlieka garso sustiprinimo ir paskleidimo funkciją, tačiau šiuo atveju salės forma viduryje sukuria kliūtį tinkamam garso sklidimui. Scenos šoninės sienos yra per daug išskleistos, o pati scena per daug išsikišusi į salę, todėl muzikantams (ypač stovintys arčiausiai žiūrovų) iškyla problemų girdint kolegas/save. Parterio kairys ir dešinys flangai smarkai pablogina salės natūralios akustikos charakteristikas. Architektūrinės akustikos gerinimo sprendinių tikslas – padidinti salės aidėjimo laiką virš 1,8 sekundės (salėje su žiūrovais).

Projekto tikslas – vykdant Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukciją,pagerinti, salės akustiką, pritaikant simfoninės muzikos skambesiui – padidintas aidėjimo trukmės laiką, pagerinta pirminių garso atspindžių ir garso struktūra, padidintas salės tūrio ir žiūrovų vietų skaičiaus santykis, paaukštinantis pastatas salės vietoje, pakeistas salės sėdėjimo vietų išdėstymas.