Ten, kur susitinka garsas ir architektūra, prasideda kultūra. Statomi spektakliai ir atliekama muzika. Dar daugiau galimybių burtis, bendrauti ir skleisti savo supratimą apie mus supančios aplinkos suvokimą. Nauja erdvė Lenkų kultūros namuose – pagrindinė renginių salė – dar vienas įrodymas to, kaip svarbu turėti kokybišką bei estetišką erdvę kūrybai. Didysis salės akcentas – dviejų spalvų lamelės.

Akustika. Interjeras.

Turbūt visi suprantame, kad akustiškai visiškai universalių erdvių nėra. Salė, pritaikyta teatrui, negali atitikti klasikinės muzikos atstovų lūkesčių. Tai dvi skirtingos akustinių funkcijų kryptys. LKN atveju, orientyras buvo pranešėjas, aktorius, muzikos su įgarsinimu atlikėjas. Remiantis atliktų akustinių tyrimų rezultatais, salėje buvo suprojektuotas atitinkamas akustinių absorbuojančių bei difuzinių medžiagų išdėstymas, maksimaliai užtikrinantis tolygų garso bangų pasiskirstymą, o tam tikrose zonose – ir sugertį. Centrinėje lubų dalyje suformuotos akustinės medžiagos, padedančios pranešėjo kalbą nukreipti klausytojams ir, jei reikia, galima akustiką sustiprinti. Erdvėje suprojektuotos mobilios akustinės priemonės leidžia keisti aidėjimo trukmę, prisitaikant prie trijų akustinių scenarijų: kalbinių pranešimų, teatro bei muzikinių pasirodymų su įgarsinimu. Mechanizuotos, paprastai valdomos akustinės pluoštinės absorbuojančios konstrukcijos leidžia pagrindine sale naudotis teatralams, pranešėjams bei populiariosios muzikos atlikėjams. Atliepiant akustikos mobilumą salėje, interjeras taip pat buvo pasirinktas kintantis bei dinamiškas. Natūralios faneruotės trikampės akustinės lamelės žiūrovui judant keičia salės koloritą. Sodrią vyno raudoną keičia juoda. O nuo scenos matyti kitas spalvinis akcentas. Juodoje salėje sceną stebi bordine spalva dengtas žiūrovų balkonas.

Daugiau skaitykite: statybunaujienos.lt

Vizualinė informacija: Vilniaus lenkų kultūros namai. © Vilniaus lenkų kultūros namai

Fotografija: Vilniaus lenkų kultūros namai. © Donatas Babenskas