Viktoras Mekas: akustinis komfortas – tik tuomet, kai rinka suvoks tikrąją jo reikšmę

Akustinio komforto poreikis praaugo akustinio STR reikalavimus. Tačiau vartotojai, anot Viktoro Meko, įmonės „Akustika plius“ akustiko, dar nelabai suvokia, kas tai yra – painioja su pastato energinio naudingumo klase arba neskiria patalpų akustikos nuo garso izoliacijos. O statybų specialistams, kurie turėtų padėti užtikrinti garso izoliavimą, trūksta specialiųjų žinių.

Akustinį komfortą reglamentuojantis statybos techninis reglamentas (STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ įsiteisėjo 2004 m., tačiau per kone 20 metų situacija rinkoje kito nežymiai. Pasak įmonės „Akustika plius“ vadovo Viktoro Meko, tai nutiko dėl dviejų priežasčių: pirma, Lietuvoje kritiškai trūksta šios srities specialistų, ugdymo įstaigų, kuriose būtų ruošiami specialistai, turintys bent bendrinių akustikos žinių, beveik nėra. Antra, vartotojai, būsto pirkėjai paprastai garso klases painioja su energinio naudingumo klasėmis (prie ko nemaža dalimi prisideda ir nekilnojamo turto vystytojai): jei nustatyta aukšta energinio naudingumo klasė, vadinasi, bus užtikrintas ir akustinis komfortas. Apie energinio naudingumo reikalavimus valstybė komunikavo aktyviai, nes tai tiesiogiai susiję su valstybės interesais, o garso klasė buvo palikta nuošalėje: sukurtas ir pritaikytas privalomas garso STR, numatyti privalomi pridavimo natūriniai matavimai, bet net ir po 20 metų gyvavimo statybų dalyviai nemoka tinkamai „skaityti“ ir taikyti šio dokumento. Daugiau kaip15 metų patirtį turinčios įmonės, kuri teikia architektūrinės akustikos, garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendinius, vadovas akcentuoja: kai trūksta suvokimo, kas tai yra, naivu tikėtis ir kokybiško rezultato.

Rinkos profanai ar sisteminis aplaidumas?

Akustikos specialistai, lankydamiesi objektuose, dažnai tik gūžčioja pečiais, nes ne pats maloniausias dalykas įtarti sąmoningą statytojų aplaidumą. „Stebime situaciją, kai, pvz., mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose keičiama patalpų paskirtis tam, kad galima būtų išvengti akustinių priemonių taikymo. Taip mokymo patalpos tampa žaidimų patalpomis – aidžios, triukšmingos ir labai nepalankios ugdymo procesui vykdyti. O šalia esančios bendrojo naudojamo patalpos nuklojamos akustinėmis medžiagomis, – dalijasi V.Mekas. – Keistų situacijų matome ir verslo objektuose: užsakovai deklaruoja siekiamas akustinio komforto klases, bet nesuvokia, jog reglamentas neapibrėžia realių reikalavimų administraciniams, prekybos, pramogų ar pan. pastatams, tuomet garsiai deklaruota klasė tampa teorinė, bet ne praktinė. Arba daugiabučių gyvenamųjų namų statybos pridavimo klasika – po pirmųjų natūrinių matavimų „laikinai užkamšytos“ ventiliacijos angos, nuotekų vamzdžiai ar elektros lizdų vietos.

Statybos sektoriaus taupymo kelias, kai naudojamos kuo lengvesnės medžiagos, veda prie tų pačių skaudžių rezultatų – nepakankamos garso izoliacijos, kuriai masė ir sandarumas yra pagrindiniai reikalavimai.

V.Meko žodžiais, svarbiausi aspektai užtikrinant triukšmo kontrolę yra tinkami principiniai architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendiniai: teisingai išdėsčius patalpas pagal funkciją, pasitelkus tinkamo tipo ir masės konstrukcijas, užtikrinamas pagrindas garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendiniams. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specialios „akustinės“ medžiagos yra lobis. Tačiau jei pagrindas yra ydingas, pvz., netinkamas perdangos, ydingas pertvarų sprendimas, klaidą ištaisyti sudėtinga, o kartais net neįmanoma arba teks prarasti erdvės, ir tai bus nebe milimetrai.

Projektavimas, arba velnias slypi detalėse

Akustika nėra tik garsą sugeriančios medžiagos ir jų išdėstymas: ją lemia patalpų išplanavimas ir atitvarų masė bei sandarumas – konstrukcijos. „Teisingi akustikos sprendiniai prasideda nuo patalpų išplanavimo. Jeigu iš vienos pertvaros pusės suplanuota vieno buto svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos – kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos, problema užprogramuota. Arba lifto šachta įrengta prie buto sienos, ar ant pastato stogo išvesti ventiliacijos ortakiai nukreipti į šalia esantį pastatą“, – pastebimas klaidas vardina akustikos specialistas.

Pagrindinis kokybiško konstruktyvo elementas yra mazgai ir kiek galima didesnis jų detalizavimas. Tačiau kaip tik tokio detalumo akustikos specialistai ir pasigenda: nedetalizuojama, pvz., kaip sujungti vieną sieną su kita, kaip sujungti sieną su perdangomis. Velnias, kaip pastebi V.Mekas, slypi detalėse, todėl akustikos specialisto dalyvavimas procese padėtų išvengti daugelio problemų.

„Tad kuriant patalpų akustinį komfortą, svarbūs yra 4 dalykai: patalpų išplanavimas (funkcinis zonavimas), konstruktyvas (masė, sluoksniai), kuo didesnis mazgų detalizavimas (sandarumas / vibracijų izoliavimas) ir darbų vykdymo priežiūra, – vardina V.Mekas. – Butai turėtų būti projektuojami vos ne kaip atskiros celės ir tai gali padėti realizuoti specialistai, kurie, atlikdami savo specifines užduotis, mato platesnį vaizdą.“

Kodėl, klasifikuojant garso klases, svarbus pliusas

Akustikos specialistas sako, kad A garso klasės sprendiniai visų problemų neišsprendžia. Todėl jis pasitelkia analogiją su energijos naudingumo klasėmis ir siūlo A+ garso klasę arba papildomus sprendinius, kurie padeda išspręsti tai, ko neapibrėžia klasifikatorius: jeigu nori kokybės, reikia žiūrėti dar plačiau, nei nurodyta STR, nes, akustikos specialisto žodžiais, bendros taisyklės neaprėpia visų galimų atvejų. Ir tam impulsą duoda šalyje vis labiau populiarėjantys tarptautiniai darnieji standartai BREEAM, LEED bei Lietuvoje baigiamas kurti LŽPT (Lietuvos žaliųjų pastatų taryba) standartas. Nors patys standartai savaime neužtikrina gerų rezultatų, bet sutelkia dėmesį į šią sritį. „Akustika plius“ rengia šių standartų vidaus akustikos ir triukšmo taršos į aplinką vertinimo ataskaitas: atlieka pirminį vertinimą, konsultuoja ir padeda siekiant numatytų akustinių dalių kreditų. Lietuvoje nėra diplomuotų akustikos specialistų, todėl įmonei buvo suteikta tokia teisė, įvertinus darbo šioje srityje patirtį.

Darnieji, arba tvarumo standartai, kalbant apie garso izoliavimą, triukšmo valdymą, akustinio komforto kūrimą, kitaip negu STR, žvelgia kiek kitu kampu, vertina kontekstą ir taip formuoja atsakingą požiūrį į svarbias detales (pvz., kaip orientuoti pastatą, kad jis nepablogintų situacijos šalia esančiam pastatui, nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir pan.) Įgyvendinant garso izoliavimo reikalavimus, minėti standartai skatina daryti šiek tiek daugiau negu reikalauja STR.

„Tad siekis pastatus sertifikuoti pagal darniuosius standartus yra ir siekis diegti aukštesnius kokybės standartus nei galiojantys normatyviniai aktai. Tokiu būdu kuriama grandinė arba seka veiksmų, kurie skatina ieškoti profesionalių žinių, šiuo atveju – akustikos profesionalų, įgyti papildomų kompetencijų, statyti kokybiškai, atsakingai ir bent keliais laipteliais aukščiau, daugiau negu reikalauja STR. Ir reikia noro daryti geriau“, – tikrąją tvariųjų standartų esmę, keičiančią pastatų kokybę, kuri podraug garso izoliavimą kelia į aukštesnį lygmenį, aiškina V.Mekas.

Užklausų daugėja, bet realizuotų projektų – reta

Projektuojant architektūrinę akustiką, kuri pagrįsta geometrine akustika ir bangine garso teorija, ypatingai svarbus savalaikis akustikos specialisto įsitraukimas. Taip yra todėl, kad šie specialistai ruošia statybinės akustikos sprendinius, parenka konstrukcijas (reikiamas atitvarines konstrukcijas ir optimalias jų mases), skaičiuoja garso izoliacijos parametrus, nurodo papildomus reikalavimus ir galimas klaidas.„Mes atliekame izoliacinių savybių palyginamuosius skaičiavimus, konsultuojame dėl galimų medžiagų keitimų ir galimų pasekmių, rengiame užduotis garso izoliacijos reikalavimams, skaičiuojame ir atliekame simuliacijas, vertindami galimą triukšmo sklaidą per konstrukcijas ir tikėtiną triukšmo lygį gretutinėse patalpose. Parenkame sprendinius ir reikalavimus pagal susijusius STR, BREEAM, LEED ir gerosios praktikos rekomendacijas“, – aiškina specialistų dalyvavimo naudą V.Mekas, kurio vadovaujama įmonė dalyvavo ir įgyvendinant pirmąjį Baltijos šalyse daugiabučio namo, kuriam suteikta A garso klasė, projektą.

Kaip pastebi „Akustika plius“ vadovas, užklausų dėl A garso klasės padaugėjo, bet retai konsultacijos tampa realizuotais projektais. Statytojai suskaičiuoja galimas sąnaudas ir padaro išvadą – vargu, ar pirkėjas sumokės daugiau už darbą, ir lieka su C garso klase. Patalpų, pastatų ir miestų akustinis komfortas yra kokybės ženklas, kuris reikalauja savalaikio investuotojų, projektuotojų, rangovų, valstybės institucijų įdirbio ir, žinoma, kritinės masės vartotojų, žinančių, kokio komforto jie nori.

Daugiau skaitykite statybunaujienos.lt